KADA REIKIA TESTAMENTO?
Testamento paprastai reikia tuomet, kai norima, kad asmens turtą paveldėtų ne tie asmenys, kurie jį paveldėtų įstatyme numatytomis eilėmis arba kai norima paskirstyti konkrečius turtinius vienetus konkretiems įpėdiniams.
Priimant sprendimą, ar būtina / verta sudaryti testamentą, reikia susipažinti su paveldėjimo pagal įstatymą tvarka. Ją reglamentuoja LR Civilinio kodekso 5.11-5.13 straipsniai.
Įpėdinių eiles numatantis 5.11 straipsnis reglamentuoja, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.


LR Civilinio kodekso 5.12 straipsnis numato, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.
LR Civilinio kodekso 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Įstatyminiai tos pačios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis paveldi kiekvieną palikėjo turtinį vienetą, todėl, pavyzdžiui, jei testatorius, kuris yra našlys ar išsituokęs ir turi du gyvus vaikus bei vaikaitį nuo vaiko, kuris yra miręs, nori, kad butą paveldėtų vienas sūnus, sodą - kitas, o pinigus banke ir garažą - vaikaitis, jam būtina sudaryti testamentą.
Minėtina ir privalomąją palikimo dalį reglamentuojanti LR Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalis, pagal kurią palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomoji palikimo dalis teisę į ją turinčiam asmeniui išskiriama nepriklausomai nuo to, kad jam turto testamentu nepalikta. Privalomąją palikimo dalį notaras išskiria, jei teisę į privalomąją palikimo dalį turintis įpėdinis jos reikalauja, ir testamentinis įpėdinis sutinka su jos išskyrimu. Tuo atveju, jei į privalomąją palikimo dalį pretenduojantis asmuo reikalauja privalomosios palikimo dalies, o testamentinis įpėdinis nesutinka su jos išskyrimu, privalomoji palikimo dalis priteisiama teismo, įvertinus realią į privalomąją palikimo dalį pretenduojančiojo turtinę padėtį ir nėra išskiriama tiems, kas patys savo neatsakingu gyvenimo būdu sau tokią situaciją sukūrė.
KUO TESTAMENTAS SKIRIASI NUO DOVANOJIMO, IŠLAIKYMO IKI GYVOS GALVOS SUTARČIŲ?
Pagal dovanojimo sutartį ir pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sutarties dalyku esantis turtas naudos gavėjo nuosavybe tampa išsyk nuo sutarties sudarymo, tuo tarpu testamento sudarymo atveju naudos gavėjas tampa palikėjo turto savininku tik po testatoriaus mirties.
Testamentą testatorius gali neribotą skaičių kartų keisti ar pildyti, tuo tarpu sudaryta sutartis galioja iki bus nuginčyta teisme.
Dovanojimo atveju turtas naudos gavėjo nuosavybe tampa neatlygintinai, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi turtą įgyjantis asmuo prisiima įsipareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus turtą perleidžiančiojo naudai (aprūpinti būstu, maistu, medikamentais, pasirūpinti slauga, gydymu, pavežėti ir taip toliau).
Sudarant testamentą, pas notarą atvykti turi tik testatorius, o sutarčių atveju pas notarą atvykti turi abi sutarties šalys.
Skiriasi ir testamento bei sutarčių kaina: testamentą sudaryti yra gerokai pigiau nei bet kurią iš minėtų sutarčių, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra brangesnė už dovanojimo sutartį.
Atvykę pasitarti dėl to, kurį iš šių institutų pasirinkti, jūs dažnai sakote girdėję, kad dovanojimo sutartis geriau nei testamentas, nes, neva, jos negalima ginčyti teisme. Tai yra netiesa. Tiek testamentas, tiek dovanojimo sutartis, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutartis gali būti ginčijami teisme bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, nes jie visi yra sandoriai.
NORIU SUDARYTI TESTAMENTĄ. KĄ TURIU DARYTI?
Asmuo gali sudaryti testamentą bet kuriame notarų biure. Testamento sudarymui negalioja notaro veiklos teritorija paveldėjimo atvejams, kuri nustatyta siekiant paskirstyti notarams turto paveldėjimo bylas.
Jei norite sudaryti testamentą mūsų notarų biure, galite skambinti pokalbiui +37062020011 arba rašyti notare@nb34.lt.
Kokia informacija mums reikalinga? Jūsų asmens kodas, faktinės gyvenamosios vietos adresas, informacija apie tai, ar anksčiau esate sudaręs testamentų ir, jei taip, koks yra jų turinys (geriausia atsiųsti skenuotas anksčiau sudarytų testamentų kopijas arba bent jau būti visiškai tikram, kad anksčiau sudaryti testamentai nėra bendrieji sutuoktinių testamentai). Taip pat mums reikės testamento turinio - jūsų valios dėl to, kurį savo turtinį vienetą kuriam įpėdiniui norite palikti. Taip pat mums būtini įpėdinių vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai, o, jei įpėdiniai gyvena užsienyje - jų elektroninio pašto adresai. Jei įpėdinių kontaktiniai duomenys jums nežinomi, tai ne kliūtis testamento sudarymui, tačiau vykdant testamentą, ypač jei įpėdinis gyvena užsienyje ir dar labiau jei su juo nėra palaikomas nuolatinis ryšys, notarui, kuris ves jūsų turto paveldėjimo bylą, įpėdinio kontaktiniai duomenys labai palengvintų darbą.
KIEK KAINUOJA TESTAMENTO SUDARYMAS?
Testamento sudarymas kainuoja iki 60 Eur, įskaičiavus į šią sumą pridėtinės vertės mokestį ir Registrų centro atlyginimą už testamento registravimą Testamentų registre.